REKORDAS
Lietuvos REKORDAS
Kalbėdami visi vienu metu nelabai suprastume vienas kitą. Muzikoje viskas atvirkščiai. Čia vienu metu dažniausiai skamba keletas garsų. Todėl, norėdami pritarti atliekamai dainai, turime išmokti šių garsų sąskambių – akordų. Ir jei garsai (natos) vadinami skiemenimis (do, re,mi ir t. t.), tai akordai raidėmis A, C, D ir t.t. Braukdami per daugiau negu 3 gitaros stygas, išgirsite skambant akordą.
Kaip jau minėjau, yra ir kitas būdas, dažniausiai naudojamas akordų užrašymui. Tai vadinamasis schematinis-grafinis. Jis visiškai skiriasi nuo įprastinio muzikinio.
Kaip matote, tai paprasčiausia grifo dalis su visomis šešiomis stygomis. Taškai parodo kurią stygą, kokioje grifo vietoje turime prispausti.
Skaičiai – dešinės rankos pirštus, taip pat pažymėti skirsniai, stygos.
Štai pagrindinės priežastys, kodėl kaip kurios stygos gali neskambėti.
1) Kairės rankos pirštai per silpnai prispaudžia stygas. Kad būtų lengviau, statykite juos arčiau skirsnio (metalinio strypelio).
2) Pirštas, spausdamas stygą, liečia kitą stygą ir neleidžia jai skambėti. Spauskite stygas tik pirštų galiukais (pagalvėlėmis).
3) Kairės rankos nykštys yra neteisingoje padėtyje ir trukdo prispausti stygas.
4) Pirštas spaudžia stygą ant skirsnio.
Galbūt Jums jau teko groti ši akordą. Tokį smulkų jo aprašymą pateikiu todėl, kad įvairiose mokyklose akordai užrašomi šiek tiek skirtingai. Mes naudosime iš pirmo žvilgsnio kiek nepatogų užrašymo būdą iš dešinės į kairę (akies žvilgsnis). Tačiau, jei Jums teks groti su kitais gitaristais Jūs iš karto matysite kokius akordus jis groja ir galėsite jam pritarti.
Taip pat galite rasti ir šiuos užrašymus:
Iš kairės į dešinę. 
styga viršuje.
Labiausiai paplitęs užrašymo būdas iš viršaus į apačią:
Pradžioje, jeigu turite draugų, kaimynų ar pažįstamų, kurie galėtų Jums suderinti gitarą, pasinaudokite jų paslaugomis. Tai atlikti, neturint tam reikiamų įgūdžių, sunku. Šis instrumentas yra gana kaprizingas ir jį dažnai tenka paderinti. Suprantama, sustyguoti gitarą reikia mokėti ir tam, kuris ja groja.
Pats žodis “derinimas” reiškia tikslų santykį tarp garsų.
Stygos žymimos taip:
(pati ploniausia)
Pagal šiuos garsus galite derinti gitarą.
Rašoma penklinėje:
o– nuliukas parodo kad styga laisva.
Muzikos prekių parduotuvėje už keletą litų galima nusipirkti kamertoną. Tai tam tikras nesudėtingas prietaisas konkrečiam garsui sužinoti – metalinis strypelis, kurį užgavus skamba “lia” nata ( ji yra ant pirmos stygos V skirsnyje). Parduodamas ir kamertonas, kurį pučiant skamba garsas – lia, mi, si ir t.t. Yra taip pat įvairių elektroninių kamertonų, kuriais, netgi neturint klausos (garsus rodo rodyklė), galima tiksliai suderinti gitarą. Jie vadinami tiuneriais. Programėlė (guitar tuner) galite atsisiūsti ir į savo išmanųjį telefoną.
Svarbiausia, derinant gitarą, kiek galima tiksliau nustyguoti (suderinti) pirmą stygą “mi”.
styga, prispausta penktame (V) skirsnyje, turi vienodai skambėti su pirma o styga.
styga, prispausta penktame (IV) skirsnyje, turi vienodai skambėti su pirma o styga.
styga, prispausta penktame (IV) skirsnyje, turi vienodai skambėti su pirma o styga.
styga, prispausta penktame (IV) skirsnyje, turi vienodai skambėti su pirma o styga.
styga, prispausta penktame (IV) skirsnyje, turi vienodai skambėti su pirma o styga.
Patikrinimui – o ir o stygos turi skambėti vienodai, tik o styga daug aukščiau (ploniau), o o– žemiau (storiau). Tai tas pats garsas “mi”, skiriasi dviem oktavom.
Oktava – tai mažiausias atstumas tarp dviejų vienodą pavadinimą turinčių garsų.
Jei pirma styga neskambės tiksliu “mi” garsu, bet kitos stygos santykyje su ja bus suderintos, tai groti ir mokytis bus galima, tik neatitiks tonacija ( nederės su kitu, tiksliai suderintu instrumentu).
Gerai išmokite šias natas ir jų žymėjimą:
Laisvų stygų užrašymas ir jų pavadinimai penklinėje.
Anksčiau paminėtas derinimo būdas nėra visiškai tikslus, kadangi tolstant nuo stygos susidaro nors ir nedidelė, bet paklaida. Todėl, kai apsiprasite su gitara ir garsais, pabandykite suderinti ją oktavomis.
Pagal pirmą stygą:
sol III – sol
mi III – II mi
la V – la
Tikriname gitaros derėjimą oktavomis, įviriose pozicijose.
Pagal pirmą stygą įvairiose pozicijose.
Pagal stygą.
Trečią . Ketvirtą .
Ir atvirkščiai:
pagal
=
= ir t.t
Vėliau, kai Jūsų klausa įpras prie gitaros garsų, geriausia ją derinti harmoniškai, t.y. akordais. Tuos akordus, kuriuos jau gerai pažįstate, skambinkite atidžiai klausydami. Išgirdė nederančią vieną ar kitą stygą, ją pareguliuokite, kad akordas gražiai, harmoningai skambėtų.
Ne tik nuo klausos, bet ir nuo instrumento kokybės priklauso ar visose pozicijose (skirtingose grifo vietose) akordai harmoningai skamba. Prastesnės gitaros praktiškai neįmanoma gerai suderinti. Jei gerai garsai deri I – IV pozicijoje, tai labai retai pasitaiko, kad VII – XII pozicijoje taip pat gerai derėtų. Labai gerai galima patikrinti instrumento derėjimą grojant oktavomis įvairiose pozicijose.
Žinau, Jums gali labai sunkiai sektis savarankiškai suderinti gitarą. Tačiau kuo daugiau bandysite, tuo vis tiksliau ir greičiau ją suderinsite. Nenusiminkite kad ir po 100 – osios nesėkmės. Po 1000 – osios Jums tikrai pavyks!
Manau, Jums pravers šios bendros žinios apie gitarą. Padės geriau įvertinti Jūsų jau turimą instrumentą, pasirinkti naują.Tikriausiai girdėjote gitarą vadinant įvairiais vardais:
Šie pavadinimai dažniausiai nusako muziką, atliekamą šiuo instrumentu. Gitaros pavadinimas priklauso ir nuo stygų skaičiaus: šešiastygė, septinstygė, dešimtstygė, dvylikastygė. Bosinė – keturstygė, penkiastygė netgi šešiastygė gitara.
XX amžiaus kūrinys. Labai universalus instrumentas, skirtas įvairiausios muzikos atlikimui – nuo pop iki jazz. Kadangi įvairių šalių muzika turi tik jai būdingų bruožų (kurie irgi kinta), be to dar atsiranda naujų muzikinių srovių bei krypčių, tai akustinės gitaros forma gali būti labai įvairi. Išskirtinis akustinės gitaros bruožas – metalinės stygos.
Taip gali skambėti akustinė gitara.
Šešiastygis instrumentas, sukurtas ispanų meistrų XIX a.pabaigoje, kurio forma beveik nepakitusi iki šiol. Pagrinde skirta atlikti klasikinei ar šiuolaikinei akademinei muzikai. Griežta forma ir sintetinės stygos išskiria šią gitarą iš kitų.
Taip gali skambėti klasikinė gitara
Paskutinio šimtmečio pasiekimas. Jos formos – pačios įvairiausios. Garsas, jo tembras išgaunamas naudojant įvairias šiuolaikines technines priemones. Stygos dažniausiai užgaunamos kauliuku (mediatoriumi). Skirta šiuolaikinės muzikos atlikimui. Stygos metalinės.
Taip gali skambėti klasikinė gitara.
Gitaros dydis, forma ir medis, iš kurio ji pagaminta, tiesiogiai nulemia instrumento kokybę. Suprantama, geriausios yra meistrų darbo gitaros, tačiau jos pakankamai brangios ir ne kiekvienam prieinamos. Pradedančiajam visiškai pakanka ir pramoniniu būdu pagaminto instrumento.
Iš mūsuose parduodamų gitarų geriausios klasikinės yra ispanų gamybos, akustinės, elektrinės-amerikiečių, japonų. Neblogos korėjietiškos, prastesnės kinų darbo gitaros. Žemesnės klasės gitarose ypač svarbi yra grifo kokybė. Jei jis pagamintas netinkamai, greitu laiku deformuojasi, atskiri garsai neskamba ir gitaros neįmanoma suderinti. Geriau skirtumus tarp instrumentų pajusite, ilgesnį laiką paskambinę gitara.
Pati populiariausia, optimali savo
techninėmis galimybėmis – šešiastygė gitara.
Mes ja ir mokysimes groti!
Jei jūsų gitara sintetinėmis stygomis, prispausti reikiamą akordą ar natą bus daug lengviau, mažiau skaudės pirštus, nes grojant paprasta gitara ir dar metalinėmis stygomis, pradžioje jos labai pjaus pirštus.
Jeigu turite nekokybišką instrumentą, Jums prireiks dvigubai daugiau
kantrybės. Išgauti švarų garsą, prispausti kairės rankos pirštais stygas yra pakankamai sunku ir reikalauja netgi fizinės jėgos arba sumanumo, pertvarkant šį instrumentą. Tačiau ir tokia gitara yra įmanoma išmokti groti, tik tokiu atveju, pradžioje, patarčiau užsidėti sintetines – nailonines stygas. Nes iš piršto srūvantis kraujas atims bet kokį norą toliau mokytis. Manau, kad kekvienas jūsų yra matęs gitarą. Daugelis ją tikriausiai jau laikėte rankose ir tikrai nesumaišysite su smuiku ar pianinu.
Pagrindinė taisyklė – kad Jums būtų patogu groti, rankų pirštai laisvai galėtų liesti stygas.
Jei skambinama atsisėdus, gitara laikoma ant dešinės ar kairės kojos, deka liečia krūtinę. Tai yra atramos taškai, kurie neleis gitarai judėti. Dešinė ranka, padėta ant dekos viršaus bus trečias atramos taškas, kuris suteiks gitarai stabilumą, visiškai atpalaiduos kairę ranką, kad nereikėtų laikyti grifo.
Skambinančiojo patogumui dažnai naudojami suoleliai (pakojis), maždaug 15 – 20 cm. aukščio kairei (skambinant klasikine gitara būtina), arba dešinei (skambinant akustine gitara) kojai paaukštinti. Tokiu būdu gitara yra laikoma aukščiau (arčiau pečių), taip skambinti patogiau, rankų raumenys mažiau pavargsta.
Tad paimkite gitarą į rankas ir – pirmyn!