Klasikinė gitara

Šešiastygis instrumentas, sukurtas ispanų meistrų XIX a.pabaigoje, kurio forma beveik nepakitusi iki šiol. Pagrinde skirta atlikti klasikinei ar šiuolaikinei akademinei muzikai. Griežta forma ir sintetinės stygos išskiria šią gitarą iš kitų.

Taip gali skambėti klasikinė gitara

Klasikinės gitaros grifas platesnis negu akustinės gitaros. Todėl kairės rankos pirštai turi daugiau erdvės ir prispausti reikiamą stygą ar akordą yra lengviau. Pirštai nelies greta esančių stygų. Todėl pradėti mokytis groti klasikine gitara pradžioje yra kiek lengviau, nes ir pirmos stygos (sintetinės) yra storesnės ir mažiau pjaus pirštus. Deja šiuolaikine muzika dažniau atliekama akustine gitara.
Jeigu turite nekokybišką instrumentą, Jums prireiks dvigubai daugiau kantrybės, tačiau ir tokia gitara įmanoma išmokti groti. Žemesnės klasės gitarose ypač svarbi yra grifo kokybė. Jei jis pagamintas netinkamai, greitai deformuojasi, atskiri garsai neskamba, gitaros neįmanoma suderinti. Skirtumus labiau pajusite ilgesnį laiką paskambinę gitara.

Gitara yra gana tylus instrumentas. Kad išgaunamas garsas būtų tvirtesnis, sodresnis patartina ant dešinės rankos pirštų užsiauginti 2-3 mm nagus. Nagai atlieka garso stiprinimo funkciją – piršto pagalvėlė liečia stygą, o nagas sustiprina garsą.
Kauliuku (mediatoriumi) išgaunamas garsas grojant elektrine gitara. Norėdami groti elektrine gitara, mokykitės skambinti kauliuku, tačiau iš pradžių patarčiau pasimokyti garsą išgauti pirštais. Tai padės Jums aiškiau išgirsti, kiek daug priklauso nuo dešinės rankos, tiesiogiai pajusti išgaunamą garsą. Tuo labiau, kad kauliukas vienas, o pirštai – penki.